tėvoninis

tėvoninis, -ė adj. paveldėtas, paveldimas: Kaimynai ir vergai buvo laikomi tėvoniniais feodalų žmonėmis rš. Amatininkai, kaip ir valstiečiai, skyrėsi į tėvoninius ir laisvuosius rš. Būdavo atsitikimų, kad įkeitusius savo tėvoninius turtus ir jų nebevaldančius kilmingus bajorus didysis kunigaikštis atiduodavo tam ponui, kuriam buvo įkeitę savo žemę rš. Lietuva sutiko pripažinti buvusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos, tapusio Lenkijos karaliumi, tėvonines (paveldimas) teises į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę rš.